Moterų iniciacijos

Moterų iniciacijos, 3 moters amžiai ir kodėl bei kaip nutinka moterų amžiaus krizės

Anksčiau buvo manoma, kad vidutinio amžiaus krizė moteris ištinka sulaukus 30-ies. Dabar ši data šiek tiek pasikeitė ir daugeliui moterų amžiaus krizė ištinka arčiau 40-ies. Trumpai tariant, šią krizę galima apibūdinti taip: moteris atsisveikina su pagrindiniu savo ištekliumi – veido ir kūno jaunyste.

Tai skamba taip bauginančiai, kad dauguma tokio amžiaus moterų, skaitydamos šiuos žodžius neabejotinai pajaus vidinio protesto būseną. Protesto rūšis galima suskirstyti į šias dvi kategorijas:

1. “Aš esu tokia pati, kokia buvau anksčiau, ir jaunystė mane lydės, kol pasensiu”.
2. “Vyrų pasaulis paverčia moteris tik savo resursu, o tikrajai asmenybei grožis iš tiesų netoks ir nesvarbus, svarbiausia – tai jos sielos grožis”.

Pirmasis protestas yra problemos neigimas, antrasis – bandymas išsiversti iš realybės. Abu jie yra sąmoningumo neigimas. Amžiaus krizės sąvoka iš tiesų yra gana skausminga daugeliui tiek moterų, tiek vyrų, tačiau būtent krizės įsisąmoninime ir supratime yra visa ko pradžia.

Bet kuri krizė grindžiama tuo, kad tam tikras ciklas baigėsi, ankstesnės priemonės paseno ir reikia pereiti į kitą lygmenį. Psichologijoje krizė laikoma sunkiu, bet laimingu momentu, nes ji iššaukia dinaminius pokyčius, įskaitant pačius palankiausius bei konstruktyvius. Žmonės dažnai bijo krizių, nes puoselėja infantilius lūkesčius, tarsi kažką galima amžiams užfiksuoti ir nesivystyti. Laimei, gyvenimo dinamika neleidžia sustingti. Žmogus turi nuolat keistis ir tobulėti, kad nedegraduotų.

Perėjimas iš vieno lygmens į kitą neįstrigus krizėje vadinamas iniciacija.

Vyrai pereina iniciaciją (iš berniuko į suaugusį vyrą) sulaukę maždaug 20 metų (senovėje tai įvykdavo kur kas anksčiau, jau 14 metų), o moterys ilgai lieka mergaitėmis ir tampa moterimis po 30, o dabar kartais ir po 35 metų.

Vyrų iniciacija kupina pavojų, sunkumų, baimių, noro pabėgti į paralelį pasaulį (narkotikai ir žaidimai), neapykantos sau ir neapykantos visuomenei, kuri kelia pernelyg griežtus reikalavimus, tačiau daugeliu atžvilgių ši iniciacija yra lengvesnė nei moterų iniciacija. Pavyzdžiui, tai, kad maži vyrai labai dažnai prieš akis mato teigiamus vyriškus įvaizdžius – suaugusius vyrus, turinčius dideles galimybes ir statusą, iš kurių galima semtis pavyzdžio, ir šio pavyzdžio siekti, formuojant savo idealą, savo asmenybę.

Moters iniciacija šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai neegzistuoja, jos ribos yra neryškios, todėl daugelis moterų mano, kad visą gyvenimą turi likti mergaitėmis, o kai tokios galimybės nėra… susirasti šią galimybę bet kokiomis medicininėmis priemonėmis arba visiškai atsisveikinti su moters vaidmeniu, tapti praktiškai belyčia ar net aseksualia asmenybe. Vyras turi gan aišką iniciaciją iš vaiko į vyrą, o moteris turi mergaitės etapą – toliau vėl mergaitės etapą, o paskui – senos moters etapą. Nėra suaugusios patrauklios moters įvaizdžio, tiksliau, jis yra, bet suskaidytas į dalis, o perėjimas į šį įvaizdį yra neryškus ir tarsi pratrintas, miglotas, neaiškus.

Pavaizduoti pagrindinius moters amžiaus etapus gali su mėnulio fazėmis susijusi moterų triada: Selenė-Diana-Hekatė. Besileidžiantis mėnulis atitinka jauną Selenę (arba Korą/ Persefonę, kurią pagrobia Plutonas arba Hadas graikų mitologijoje), pilnatis – subrendusią Dianą, o mažėjantis mėnulis – Hekatę. Jei šią triadą vertintume amžiaus kategorijomis, Dianos amžius atitiktų nuo 30 iki 45 metų, Selenės iki 30 metų, o po 45 metų (maždaug) prasideda Hekatės fazė, kuriai būdingas ypatingas seksualumas ir magnetizmas. Apie Dianos fazę daugelis moterų net nežino. Jos bando ištempti Selenę iki 50 metų, o kartais ir ilgiau. Iš tikrųjų po 30 metų Selenę turėtų visiškai pakeisti Diana, geriau, jei tai vyksta palaipsniui, pradedant maždaug nuo 25 metų.

Moterys dažniausiai neturi jokio supratimo apie kokią nors iniciaciją – t. y. naujos galios ir aukštesnio statuso įgijimą. Amžiaus krizė joms atrodo tiesiog kaip ankstyva senatvė. Viena vertus, moterims aišku, kad sulaukus 35 metų iki senatvės dar liko mažiausiai tiek pat, o gal net pusantro karto daugiau, kita vertus – iš jų paprasčiausiai po truputi atimamas jų pagrindinis resursas (grožis ir jaunystė) ir už tai mainais jos nieko negauna.

Atkreipkite dėmesį – tikėtis, kad kažką nemokamai gausite mainais už vaikystę/jaunystę, yra iniciacijos atsisakymas. Jei berniukas tikisi, kad statusas visuomenėje jam bus tiesiog padovanotas mainais už vaikystę, jis amžinai liks infantilus ir su kiekvienais metais užuot įgavęs jėgų, silpnės. Iniciacija reiškia imtis pastangų pačiam, įdėti daug darbo, įveikti kančias ir išmokti naujų gyvenimo būdų. Iniciacija be savo iniciatyvos ir aktyvumo apskritai neįmanoma.

Todėl kaltinti tėvus, valstybę, vyrus yra ne tik nenaudinga, bet ir žalinga. Nors dėmesys turėtų būti nukreiptas į savo paties aktyvumą, iniciatyvumą, per pilną atsakomybės už savo gyvenimą paėmimą. Dažniausiai, žmogus gaišta laiką ieškodamas tų, kurie jam skolingi arba tų, kurie paimtų atsakomybę už juos ant savo pėčių. Laimei, jokie skolininkai, net jei jie staiga panorėtų grąžinti skolas, negali padėti moteriai inicijuotis. Jokie išoriniai ištekliai, tiesiog duodami jums ne už ką, nepadės vystyti vidinės stiprybės, o priešingai, tai tik atitolins moters tolimesnio vystymosi etapą.

Todėl moters siekis sėkmingai įveikti iniciaciją ir tapti laimingesne turėtų prasidėti nuo atsisakymo kaltinti tuos, kurie kažkada jai kažko (išorinių resursų) nedavė. Pavyzdžiui, nepaliko atskiro būsto, neįnešė pinigų į sąskaitą, nepaliko palikimo ar nesuteikė gerų genų. Patikėkite, jei visa tai būtų, iniciacija nebūtų lengvesnė, o gal net sunkesnė.

Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria moterys – yra brandžios, stiprios, laimingos moters, iš kurios mergaitės norėtų imti pavyzdį, įvaizdžio trūkumas.

Moterys neturi stiprių ir laimingų moters asmenybių pavyzdžių arba turi daug skirtingų, dviprasmiškų ir dažnai prieštaraujančių tokių moterų pavyzdžių. Tai dažnai labai demotyvuoja, tačiau kita vertus tai atima baimę, kad „nieko neišeis”. Juk neaišku, kas turėtų pavykti, ar ne?

Moterų amžiaus krizė išgyvenama tuo metu kai iš Selenės bandoma pereiti iš karto į Hekatės etapą, aplenkiant Dianą. Ir dauguma išgyvenimų susiję su tuo, kad 35-40 metų, ypač 30-ies, tapti Hekate moteriai dar labai anksti. Tačiau Selenė būti jau vėlu ir, tai suvokdamos, daugelis moterų jaučia apmaudą ir pyktį. Jos jaučia, kad iš jų atimama teisė būti Selenėmis, kad jos tarsi stumiamos į Hekatės fazę, o tai joms dar per anksti.

Perėjimas nuo Dianos iki Hekatės – atskiras procesas. Tačiau paprastai moteriai, nepraėjusiai Dianos iniciacijos, šis perėjimas atrodo taip. Ji 20 metų kovoja, kad išliktų Selene: tiek išoriškai, tiek savo elgesiu ir požiūriu į pasaulį, o paskui pavargsta kovoti ir priima Hekatę, kartais net anksčiau, nei reikėtų. Iš vienos pusės ji džiaugiasi, kad pagaliau susitaikė su Hekate. Ji tolerantiška Hekatei, nes labai pavargo su ja kovoti. Tačiau kai įsimyli ar patenka į ryškaus spontaniškumo situaciją, ji vėl virsta Selene. Taigi ji niekada iš tikrųjų netampa Hekate, tai tik padori suknelė, bet ne nauja tapatybė.

Paslaptis ta, kad Hekatės neįmanoma inicijuoti kol moteris nėra išgyvenusi Dianos etapo. Ji iš esmės liks vis ta pati Selenė, tačiau slėpsis po Hekatės kaukėmis. Tai reiškia, kad ji apsimes esanti stipri, išmintinga, rami ir pasitikinti savimi, bet iš tikrųjų vis dar tikėsis, kad kas nors taip pat mylės joje esančią Selenę.

Atkreipkite dėmesį, kas būdinga perėjimui iš Selenės fazės į Dianos fazę ir iš Dianos fazės į Hekatės fazę – tai naujo spontaniškumo atsiradimas. Spontaniškumas – tai energijos srautas, kurį žmogus jaučia visiško atsipalaidavimo arba euforijos būsenoje, tai, kas siejama su laimės, malonumo išgyvenimu.

Labai dažnai spontaniškumas siejamas su vidiniu vaiku, todėl siūloma šį vaiką išlaikyti savyje amžinai. Rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi rašė, kad “žmonės, praradę gebėjimą žaisti ir būti vaikais, praranda kūrybinę energiją, gyvenimo džiaugsmą ir virsta mirusiais žmonėmis”. Taip iš tiesų nutinka žmonėms, nepraėjusiems iniciacijos, iki galo nesubrendusiems žmonėms. Jų spontaniškumas išlieka vaikiškas, bet jie jį užgniaužia ir slepia, kad atrodytų suaugę. Tačiau iš tiesų tokioje būklėje jie tiesiog atrodo nuobodūs. Todėl tokiems žmonėms gali būti netgi naudinga atrasti savyje vaiką (vidinės moters psichikos aspektas) ir jį bent šiek tiek išlaisvinti. Kartais tai netgi padeda gydyti sunkias ligas, kurios dažnai kyla būtent dėl konflikto su spontaniškumu.

Tačiau jei žmogaus spontaniškumas išlieka amžinai vaikiškas, tikrosios brandos taip pat nenutinka. Iniciacijos metu spontaniškumas turi keistis. Spontaniškumas turi išlaikyti gyvybingumą ir kūrybinio chaoso grožį, tačiau su amžiumi jis turi įgyti GALIOS. Kačiukas vaikystėje yra toks pat geras kaip ir lūšis, bet lūšis stipresnė, o pantera – dar stipresnė. Kol vyro ar moters spontaniškumas išlieka švelniu kačiuku, jie lieka vaikais, o visos svarbios ir griežtos kaukės tėra tik kaukės, giliai širdyje jie svajoja sugrįžti į vaikystę ar ankstyvą jaunystę. Suaugusiojo vaidmuo juos apsunkina. Nei lūšies, nei panteros netraukia žemyn jų jėga, jie gyvena visiškai spontaniškai ir atsipalaidavę, jie spinduliuoja galia ir charizmatiškumu.

Ar žinote kokiu atveju Dianos kūnas išlieka gražus ir ne tik nenusileidžia Selenos kūnui, bet kai kuriais atžvilgiais jį pranoksta? Taip nutika tada, kai moteris išvysto raumenis. Būtent stiprus kūnas su išvystytais raumenimis leidžia Dianai būti gražiai. Kaip 18 metų jaunuolis yra savaip gražus, tačiau negali būti gražesnis už raumeningą vyrą, taip ir jaunutė mergina nėra gražesnė už raumenis išvysčiusią moterį. Be raumenų suaugusios moters kūnas pasmerktas išblyškti ir sunykti, tačiau raumenys palaiko odos ir viso kūno tonusą.

Suaugęs žmogus negali turėti putlių kūdikio skruostukų, tačiau gali įgyti kitą veido grožį – ryškius ir aiškius bruožus, tačiau tik tuo atveju, jei jo kūne nėra daug papildomų riebalų ir skysčių, o raumenų pagalba to galima atsikratyti.

Moterų jaunystės kreditas tęsiasi iki 25-30 metų, o paskui jos bando jį išlaikyti injekcijomis, makiažu, bado dietomis, stengiasi atrodyti tarsi nimfetės. Tačiau užuot kūrę kažką naujo, jos stengiasi išsaugoti tai, kas pasenę ir niekam nereikalinga. Tas pats galioja ir elgesiui. Būti jautriam, naiviam, paklusniam, o kartais ir šiek tiek įžūliam – gerai, kai esi jauna asmenybė. Bet ar toks elgesys tinkamas brandžiai ir išsivyščiusiai asmenybei? Ir ar reikia jį kultivuoti visą gyvenimą, iki pat senatvės? Manau, kad ne.

Svarbiausia baimė pereinant nuo Selenės iki Dianos yra ta, kad moteris bijo prarasti globą tapdama stipri. Ji atsisako ugdyti stiprybę, nes dar neįsivaizduoja, kad galėtų ja mėgautis, bet bijo prarasti tai, ką turi. Tai tarsi išėjimas iš spintos į nepažįstamą pasaulį. Už jos ribų šalta ir lyja, o spintoje sausa ir šilta, nors ir ankšta.

Tačiau iniciacijos dėsnis yra griežtas. Jei žmogus nepraeina iniciacijos, jis nugrimzta į krizę. Moterys bijo tapti stipresnės, stengiasi išlikti lėlėmis, tačiau vaikiškos suknelės tampa ankštos ir atrodo vis juokingiau. O toliau vyrai, kurių jos laikėsi įsikibusios, jas atstumia, keičia į jaunesnes. Dėl to moterys ima galvoti, kad vyrai yra išdavikai ir priešai. Tačiau viskas yra kiek kitaip.

Kol moteris nori išlikti mergaite, amžius iš tiesų tik pablogina jos būklę. Vyras, įpratęs gyventi su mergaite, bet staiga pastebėjęs, kad jo mergaitė visai nebeatrodo kaip mergaitė, o mergaitiškos manieros tiesiog atrodo kvailai, gali pradėti norėti ją pakeisti į tikrą mergaitę. Jei mergina palaipsniui bręstų, o ne tik staiga senstų, vyro pažiūros ir skonis taip pat palaipsniui keistųsi. Suaugusiam ir subrendusiam vyrui suaugusi moteris yra daug įdomesnė, tad jokia jauna mergina negalėtų su ja konkuruoti. Tačiau jauna mergina gali konkuruoti su sena mergina, ir ne tik konkuruoti, bet ir lengvai ją aplenkti. Vien todėl, kad ji yra tikra mergina, o ne kopija.

Greitu metu publikuosiu straipsnį apie tai, kaip padėti sau pavirsti į Dianą ir jei norite nepraleisti – sekite mano veiklą Instagrame #julijahealer ir šiame puslapyje.

P.s. Kopijavimas ir šio straipsnio naudojimas kituose resursuose – draudžiamas. Dėkoju už supratimą.